Ne visos granulės yra vienodos – ekokuro vadovas

Ieškodami geriausių energetinių sprendimų savo ūkiui, dažnai lyginame skirtingas kuro rūšis. Lyginame jų kainas, efektyvumą ar poveikį aplinkai. Pastaraisiais metais vartotojai vis dažniau renkasi granules. Tačiau verta prisiminti, kad rinkoje yra keli šio vis labiau populiarėjančio kuro tipai. Kokios granulės yra geriausios? Jos skiriasi degimo kaloringumu ir kitais parametrais. Pažvelkime į jas iš arčiau. Daugelis biomasės rūšių tinka granuliavimui – pvz.: mediena, šakos, medienos drožlės, pjuvenos, medienos dulkės, skiedros, šienas, šiaudai, sėklų lukštai, saulėgrąžų atliekos, lapai, grūdų atliekos ir kt. Aptarsime populiariausias.

1. Medienos granulės

Dažniausiai sutinkama granulių rūšis, gaminama daugiausia iš pjuvenų ir medienos drožlių. Jos pasižymi dideliu kaloringumu, mažu drėgnumu ir maža anglies dioksido emisija. Medienos granulės yra skirtingų kokybės klasių, iš kurių aukščiausia (ENplus A1) atitinka griežtus švarumo ir degimo efektyvumo standartus.

Medienos granulių atveju skiriamos spygliuočių granulės – šiek tiek energingesnės, tačiau išskiriančios daugiau dūmų ir pelenų, ir lapuočių granulės – paprastai mažiau kaloringos, tačiau dega ilgiau ir „švariau“.

2. Biomasės granulės

Šios granulės gaminamos iš įvairių augalinių žaliavų, tokių kaip šiaudai, šienas ar žemės ūkio atliekos. Kadangi naudojamos medžiagos, kurios jau nebetinka kitam panaudojimui, tai yra aplinkai draugiškas sprendimas. Jų kaloringumas gali būti mažesnis nei medienos granulių, tačiau tai patraukli alternatyva vietose, kur susidaro dideli kiekiai žemės ūkio atliekų.

3. Atliekų granulės

Šio tipo granulės gaminamos iš pramoninių atliekų, tokių kaip baldų gamybos likučiai ar medienos apdirbimo atraižos. Atliekų panaudojimas granulių gamybai leidžia sumažinti šiukšlių kiekį ir efektyviai panaudoti išteklius. Jų kaloringumas priklauso nuo naudojamų žaliavų tipo.

4. Kompozitinės granulės

Kompozitinės granulės sujungia skirtingas medžiagas, pvz., medieną ir biomasę. Naudojamų žaliavų proporcijos priklauso nuo pageidavimų ir prieinamumo. Šio tipo granulės gali būti pritaikytos konkretiems vartotojų poreikiams bei šildymo katilų reikalavimams.

Į ką atkreipti dėmesį?

Granulių gamyboje nenaudojamas joks išorinis rišiklis (t. y. klijai). Granuliavimo procesas susideda iš pradinės medžiagos malimo, o vėliau – granulių formavimo aukštoje temperatūroje ir slėgyje. Dėl to šis kuras neišskiria toksiškų garų, atsirandančių deginant dirbtines medžiagas.

Todėl svarbu, kad granulių gamybai naudojama žaliava būtų natūralios kilmės. Jei tai mediena – ji turėtų būti nepadengta ir nelakuota. Įvairios klijuotos medienos atliekos, tokios kaip OSB ar HDF plokštės, netinka kokybiškoms granulėms gaminti, nes jose yra daug dirbtinių rišiklių. 

Daugiau apie granulių gamybos paslaptis sužinosite šiame straipsnyje. 

Sprendimas gali būti savarankiška granulių gamyba

Geros kokybės granulės iš gamintojo yra ekonomiškas ir efektyvus kuras. Tačiau norint turėti šimtaprocentinę kokybės garantiją, geriausias sprendimas – savarankiškai gaminti kurą, ypač jei mūsų ūkis generuoja daug natūralios kilmės atliekų. 

Tam reikės geros klasės granuliatoriaus, pasirinktinai papildyto sraigtiniu padavėju. 

Savo granulių gamyba suteikia daug privalumų – tiek ekonominių, tiek ekologinių. Pirma, leidžia žymiai sumažinti išlaidas, nes galima panaudoti savo atliekas, skirtas utilizavimui. Antra, granulių gamyba iš vietinių žaliavų mažina CO2 emisiją, susijusią su kuro transportavimu. Be to, kontroliuojant gamybos procesą, galima pritaikyti granulių kokybę ir tipą individualiems poreikiams bei pageidavimams. Galiausiai savarankiška granulių gamyba prisideda prie tvaraus gamtos išteklių valdymo, o tai teigiamai veikia aplinką.

Jeigu norite sužinoti dar daugiau apie tai, kaip pradėti arba kaip patobulinti savo granulių gamybą, mūsų specialistai mielai jums padės ir atsakys į visus klausimus. Su mumis galite susisiekti čia: kontaktai.